Čia Jūs rasite informaciją apie Druskininkų kurorto geografiją, klimatą, gamtą ir istoriją.
 
Druskininkai – piečiausias Lietuvos miestas, seniausias ir didžiausias šalies kurortas, garsėjantis sūriais šaltiniais, švelniu ir šiltu mikroklimatu. Kurortas yra netoli Lenkijos ir Baltarusijos valstybių sienų, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 130 km.
Druskininkų kurortas šiandien yra toje vietoje, kur kažkada pereinamoji juosta skyrė jūrą nuo sausumos. Čia kaupėsi jūros druskos, kurios vėliau atsidūrė giliai žemėje. Pro šiuos druskos klodus dabar trykšta mineralinės versmės.
1794 m. Stanislovo Augusto Poniatovskio dekretu Druskininkai paskelbti gydomąja vietove. Tuomet ir buvo pradėti išsamesni gydomųjų išteklių tyrimai. Jau nuo 19 a. pradžios neoficialiai Druskininkuose veikė mineralinio vandens ir purvo vonios. Šimtmečius kurortą garsinęs mineralinis vanduo ir gydomasis purvas dabar derinamas su šiuolaikinėmis technologijomis.
Dabar kurortas garsėja giliomis sanatorinio gydymo tradicijomis, nuostabia gamta bei sparčiai besivystančia turizmo paslaugų infrastruktūra. Tai tarptautinis aktyvios rekreacijos ir gydymo kurortas.
 
Apie Druskininkus
 
Geografija

 
Druskininkai yra 60 km į pietus nuo Alytaus, priklauso Alytaus apskričiai ir yra Druskininkų savivaldybės centras. Druskininkai dabar užima  apie 2241 ha plotą, čia gyvena apie 21500 gyventojų. Druskininkų senamiestis paskelbtas urbanistiniu draustiniu.
Druskininkų kurortas yra 95,14 m virš jūros lygio, dešiniajame Nemuno upės krante. Aukščiausia miesto vieta – sveikatingumo (K. Dineikos) parkas (105 m virš jūros lygio), žemiausia – Nemuno krantas ties Fizioterapijos gydykla.
Druskininkus vakarų – rytų kryptimi 3,5 km supa Nemunas. Į jį įteka Ratnyčia (Ratnyčėlė). Pietinėje miesto dalyje tyvuliuoja Druskonio ežeras, Vijūnėlio tvenkinys ir Mergelių akių ežerėlis. Rytinėje kurorto dalyje – „Saulės takas“, tvenkinys su kaskadinėmis maudyklėmis.
Druskininkų savivaldybės teritorijoje nėra stambių pramonės objektų, todėl oras ir vanduo čia ypatingai švarūs. 8 - 10 kilometrų spinduliu aplink Druskininkus rasite net 12 švarių ežerų.
 
Klimatas

 
Druskininkų klimatas pasižymi palankiomis klimatoterapinėmis ir rekreacinėmis sąlygomis. Vyrauja kalvotas, daubotas reljefas, gausu vidutinių ir mažų ežerų. Vidutinė maksimali oro temperatūra vasarą (birželį, liepą ir rugpjūtį) – aukštesnė negu 22 °C. Per metu vidutiniškai iškrenta 661 mm kritulių. Vėjo greitis kurorte liepos-rugsėjo mėnesiais yra 2,4–2,6 m/s). Vyrauja pietvakarių, vakarų ir šiaurės vakarų, o žiemą pučia pietryčių, rytų ir pietvakarių vėjai.
 
Gamta

 
Nors Druskininkų šilai ir toli nuo jūros, bet juose taip pat yra kopų. Tik čia jos nepanašios į pajūrio – tai žemyninės kopos. Jos apaugusios pušynais. Dzūkijos kopose auga kerpšėliai. Juose vyrauja kadagiai. Žemė padengta ištisu kerpių kilimu. Kerpšėliuose daug vaistinių augalų: arkliauogių, čiobrelių, jonažolių, daug grybų.
Miškuose vyrauja pušynai. Juose daug biologinės įvairovės. Juos pamėgo sparnuočiai: vieversiai, stulgiai, baltanugariai geniai, jūriniai ereliai, pelėdos, apuokai. Druskininkų šiluos sutiksime retų vabzdžių, saulės įšildytose vietose dažnai pamatysite vikrųjį driežą, paprastuosius žalčius, gluodenus. Dažniausiai visų pastebimas žvėrelis – paprastoji voverė. Miško pakraščiuose, palaukėse sutiksite ir pilkąjį kiškį. Po skarotomis eglėmis gyvena mangutai.
Dzūkijos miškuose sutinkami rudoji lapė, vilkai, lūšys, šernai. Stambiausias pušynų žvėris – briedis. Jis mėgsta didelius pušynų masyvus. Prie upelių ar palaukių galima sutikti stirnas.
Druskininkų miškai vilioja ne tik grybautojus, bet ir uogautojus. Miškuose gausu mėlynių, bruknių, aviečių, šaltalankio uogų.
 
Istorija

 
Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad jau XIII a., Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės, todėl vietovės vardas susijęs su druska
Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika. Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII - XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo "gydyti". XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija.
1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas, vietovę aplankė Lietuvos - Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.
Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po Vilniaus universiteto profesoriaus I. Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų.
1924 - 1939 m. buvo ypač populiarus gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas ("Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu). Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai. Po Antrojo Pasaulinio karo, 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių.
Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K.Čiurlionis, gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz).
 
Plačiau apie Druskininkų praeitį, gydymo tendencijas, kurortinio gydymo raidą galite sužinoti apsilankę Druskininkų muziejuje. M. K.Čiurlionio g. 59, Druskininkai.
  
Žymūs Druskininkų žmonės
 
Vienas žymiausių Lietuvos menininkų - dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas. M. K. Čiurlionis gyveno Druskininkuose 1878 - 1885 m.
 
Žakas Lipšicas, skulptorius kubistas gimė Druskininkuose.
 
Vytautas Kazimieras Jonynas - profesorius ir dailininkas. Kurį laiką kūrė Druskininkuose.
 
Karolis Dineika, gydomosios kūno kultūros specialistas. Nuo 1952 m. vadovavo Druskininkų kurorto gydomosios fizinės kultūros parkui.